laisvalaikis_Šie du žodžiai skamba panašiai, tačiau jų reikšmės yra skirtingos. Visi mes turime tam tikrą dalį laisvo laiko: ryte prieš darbą, po darbų, savaitgalį, per atostogas ir šventes. Vieni jo turime daugiau, kiti – mažiau. Tačiau kaip dažnai susimąstome, kam mes skiriame šį savo laisvą laiką? Žinoma, dalį jo skiriame šeimos reikmėms, maisto gamybai, apsipirkimui, automobilių remontui ir kitiems įsipareigojimams. Tai neišvengiama. Ir tai, sutikite, nėra laisvalaikis, kurį po kurio laiko prisimintum, kaip maloniai praleistą laiką. Surasti laiko laisvalaikiui, nėra taip lengva.

Laisvalaikis yra būsena, kai jaučiamas malonumas, atradimo džiaugsmas, kai Jūs viduje švenčiate. Tai jausmas, kad viskas yra gerai. Tai laikas, kurio metu mes pasiekiame, kažką mums asmeniškai svarbaus, kurio metu pasireiškia mūsų kūrybingumas, stimuliuojama vaizduotė, veiksmą lydi susijaudinimas. Kokybiškai leisti laisvalaikį gali ne visi, nes jo metu turime atsiriboti nuo nemalonių išgyvenimų, o tai padaryti nėra lengva. Ilgam įsimins laisvalaikis, kurio metu Jūs metėte sau iššūkį, ir, jį priėmęs, su juo sėkmingai susidorojote.

Laisvalaikis gali būti pasyvus ir aktyvus.

Pasyvus laisvalaikis reikalingas esant dideliam organizmo psichiniam ar fiziniam nuovargiui, ar netgi jo išsekimui. Tačiau ne taip dažnai, kaip žmonėms atrodo. Dažnai pasyvaus laisvalaikio metu įjungiamas garsinis fonas (televizorius, radio imtuvas) panardina žmogų į būseną, kurios metu jis nebendrauja su aplinka, savimi, nekoncentruoja dėmesio į girdimus garsus. Neigiamas šio laisvalaikio aspektas ─ jo metu nėra įsiklausoma į kūno poreikius, nedidinami organizmo rezervai, blogai pailsima (nejudama, po sėdimo darbo dienos, geriamas alkoholis, užkandžiaujama nekontroliuojant maisto kiekio ir kokybės). Po tokio laisvalaikio kankina kaltės jausmas, pykstama ant savęs ir kitų, kitą dieną nėra vidinių jėgų veikti.

Aktyvus laisvalaikis padeda išsivaduoti nuo įtampos, jo metu stiprinamas organizmas. Sumaniai parinkus laisvalaikio veiklas, susipažįstama ir bendraujama, išmokstama ko nors naujo, patiriamas estetinis pasigėrėjimas. Turint įvairios veiklos ir fizinio aktyvumo patirties paprastai pasirenkamas įvairesnis, daugiau iššūkių reikalaujantis laisvalaikis. Jo metu atsiskleidžia žmogaus vertybės ir savybės, nes laisvalaikiu jis neatlieka įprastų įsipareigojimų, nepatiria didelės kontrolės, būna labiau atsipalaidavęs.

Laisvalaikio leidimo įgūdžiai formuojasi vaikystėje, todėl šeimos vaidmuo yra labai svarbus. Įgūdžius galima formuoti ir suaugus, tačiau tam jau reikia įdėti daugiau pastangų. Pasitelkite tam bendraminčius, įsiliekite į aplinkinių organizuojamas veiklas.

Laisvalaikis, kaip žmogaus parašas – daug apie jį pasako….

Žymos: