savijauta_Gera savijauta darbe – produktyvaus darbuotojo sąlyga. Produktyvūs darbuotojai gali leisti įmonei lengviau pasiekti iškeltus tikslus, o gal net ir suformuoti naujus.

Gera savijauta darbe yra organizuotinas dalykas, kuriuo turi pasirūpinti vadovaujanti darbuotojų grandis.

Veiksnių, darančių įtaką darbuotojų gerai savijautai, yra daug. Tačiau yra ir tokių veiksnių, kuriuos pakeisti nėra galimybių. Tai įgimti ir jau susiformavę žmogaus bruožai, tokie kaip atvirumas naujovėms, vaizduotė, prisitaikymas prie įvairių nuolat kintančių situacijų įvairovei, sąžiningumas, veržlumas, patikimumas, aktyvumas, ryžtas, teigiamas požiūris, bendravimo ypatumai, emocinis stabilumas, nervingumas ir kita. Į šiuos veiksnius reikėtų atkreipti dėmesį priimant darbuotoją į darbą.

Mes apžvelgsime tuos veiksnius, kuriuos darbo vietoje galima kurti ir kurie daro tiesioginę įtaką darbuotojo produktyvumui bei jo sveikatai:

  • Labiausiai darbuotojo savijautai įtaką daro darbo krūvio ir darbuotojo resursų atitikimas. Tiek per mažas, tiek per didelis darbo krūvis neigiamai veikia darbuotojo savijautą ir produktyvumą. Kiekvienas darbuotojas turi skirtingus organizmo rezervus, todėl gali pakelti nevienodą krūvį. Jei darbuotojas skundžiasi, kad negali sukoncentruoti dėmesio, išlaikyti jo ilgesnį laiką, skundžiasi galvos ir įvairių kūno vietų skausmais, žiovauja arba nervingai reaguoja į pastabas – gali būti, kad darbo krūvis jam yra per didelis.
  • Darbo tikslų ir užduočių aiškumas, realūs terminai, užduočių kiekis taip pat labai svarbūs. Nors daug užduočių atlikti vienu metu yra madinga, tai labai sekina žmogaus vidinę energiją.
  • Kontrolės ir autonomiškumo santykis. Svarbu, kad darbuotojas jaustų turintis veiksmų laisvę toje srityje, už kurią yra atsakingas.
  • Užduotys darbuotojo turėtų būti ne primestos, bet aptartos kartu su juo ir priimtos bendru sutarimu. Tada darbuotojas matys darbų prasmę, jam atrodys, kad, atlikęs užduotį jis pasiekė tai, ką buvo pats užsibrėžęs. Kitas autonomiškumo pavyzdys – poilsio pertraukėlės esant poreikiui, tada, kai darbuotojui jos atrodo reikalingos.
  • Požiūris į darbuotoją. Labai svarbu, kad darbuotojui būtų parodoma, kad jo darbas yra svarbus ir vertinamas, kad jis gali siūlyti naujoves, kad jo pasiūlymai bus apsvarstyti. Reikėtų vengti viešos asmeninės kritikos ir kitų žeminančių veiksmų. Tai daro didelę įtaką darbuotojo motyvacijai.
  • Ryšys su vadovais. Svarbu, kad vadovas būtų komandos dalis, kuriam svarbūs ne tik įmonės tikslai, bet ir darbuotojo savijauta, sveikata.
  • Bendravimas su kolegomis. Kuo bendravimas atviresnis, kuo labiau lygiavertis bei jaučiamas kolektyvo palaikymas, tuo geresni bus darbo rezultatai.
  • Darbo aplinka, priemonės, ergonomika.
  • Pojūtis, kad tobulėji, mokaisi.
  • Socialinė pagalba.
  • Pokyčiai darbe. Jei darbe vyksta reorganizacija ar kiti pokyčiai, o darbuotojo darbo sąlygos negerėja, darbo apimtis nesikeičia, darbuotojo motyvacija gali kristi.

Visi šie išvardinti faktoriai daro tiesioginę įtaką darbuotojo sveikatai. Mokslininkai nustatė, kad nuobodus, monotoniškas darbas, kuriame darbuotojas neįžvelgia prasmės, įtempti santykiai su vadovu ir bendradarbiais daro įtaką psichinei bei fizinei sveikatai: prastėja miego kokybė, silpnėja imunitetas (sumažėja interleukino 6 kiekis), didėja širdies problemų rizika, sutrinka organizmo adaptacija stresui, kinta streso hormono (kortizolio) kiekis organizme, atsiranda raumenų įtampa, skausmai, tai skatina nedarbingumą, darbuotojų kaitą įmonėje.

O gera savijauta darbe daro įtaką pozityviam požiūriui, protinių užduočių atlikimui, kūrybiškumui, originalumui, lankstumui, darbo efektyvumui.

Taigi, darbas gali teikti džiaugsmo, tačiau gali ir susargdinti. Ką renkatės Jūs?

Žymos: